Orgoninė energija -  tai hipotetinė energija, kurios šaltinis yra aplinkos eterinės aplinkos  sąveikos su žemės magnetiniu lauku rezultatas. Daroma prielaida, kad visi gyvi organizmai ir pati Žemė apgaubta  tos energijos – E. Orgone energy ir D. Orgon energy laukais. 

                     
Orgoninės energijos teorijos pagrindus savo eksperimentais sukūrė Wilhelm Reich – žinomas kaip gydomosios orgoninės energijos atradėjas. Reichas savo paprastuose bandymuose naudojo primityvų , jo žodžiais, orgoninės energijos koncentratorių. Tai buvo paprasčiausia  organines medžiagos - medinė dėžė apkala viduje metalu.  Orgoninė energija, einanti iš Saulės, prisotina organiką,o metalas kaip pusiau laidi membrana praleidžia  į vidų energiją, kur jos koncentracija padidėja.Tai teigiamai veikia paciento, patalpinto į tokį orgoninį akumuliatorių, organizmą.Todėl, remiantis teigiama eksperimento įtaka, buvo daroma išvada dėl orgoninės energijos kaupimosi dėžėje – kondensatoriuje. Įdomiausiai buvo tai,kad kaupiantis orgoninei energijai temperatūra dėžės viduje pakildavo vienu laipsniu. Gaila, tačiau Reichas be reikalo tam neteikė reikšmės. Jis stovėjo ant unikalios mašinos gebančios įkaitinti vandenį ir dujas iki labai aukštų temperatūrų nenaudojant jokio kuro.Šiandien jau žinoma tai, kad jokios orgoninės energijos nėra ir kad jokios medinės  ,,orgoninės“ dėžės jos kaupimui nereikia. Mūsų laikais orgoninė energija profesoriaus V. Veyniko dirbusio šioje srityje buvo pervardyta kaip chronomų, o jų koncentracija ar padidėjusios koncentracijos zonos – chronaliniais laukais. Jis aprašė sąlygas kurioms esant ji atsiranda. Pagal jį, bet koks kubas ar objektas turintis briaunas ir tinkamai orientuotas erdvėje, gali būti energijos kondensatoriumi.Reicho briaunuota dėžė buvo, nors ir ne pats geriausias, energijos kondensatorius. Reicho atrastos energijos tobulintojai atsisakė jo dėžės -  kondensatoriaus, kadangi  bandymų dėka padarė išvadą, kad norint gauti stiprią energiją galima naudoti piramidines konstrukcijas iš laidų, vamzdelių, jei konstrukcijos turi sieneles, tai jos gali būti viensluoksnės iš vienos ir tos pačios medžiagos.Dviejų medžiagų kompozicija (metalas, medis) visai nebūtina. Toliau, Veynikas remdamasis savo teorija padarė išvadą, kad chronalinis spinduliavimas gali pakeist medžiagų tankį, nes kaip jis tvirtino chronaliniai užkrauti kūnai vienas kitą atstumia. Jis atliko eilę įtikinamų bandymų, kuomet auštantis ištirpintas metalas buvo švitinamas chronomų sriautu. Eksperimento metu  atstumas tarp ištirpinto metalo atomų kito,nes jie viens kitą atstumdavo. Rezultate atšalusių be chronalinio spinduliavimo poveikio lydinių charakteristikos skyrėsi nuo apšvitintų. Vėliau buvo atliktas dar vienas labai įdomus eksperimentas. Pagaminus tuščiavidurę piramidę jos vidus buvo užpildytas vandeniu o viršūnė – nupjauta. Po kurio laiko buvo galima stebėti kaip vanduo pradeda tekėti iš piramidės. Nežiūrint skaitlingų hipotezių, toks vandens pasišalinimas iš piramidės iki šiol dar neišaiškintas. Iš Veyniko  bandymų žinome, kad švitinant chronomais vandenį ar dujos, jos plečiasi . Jei tai vyksta uždaroje erdvėje – iššauks jų įkaitimą. Jei pagaminsime Cheopso piramidės modelį su nupjauta plokščia viršūne ir ant jos patalpinsime hermetiškai užvirintą kolbą su vandeniu arba dujomis.Žiūr. iliustraciją.
           Kolbą aprūpiname gera šilumine izoliacija. Chronomų srautas išeinantis iš piramidės viršūnės spinduliuos medžiagos esančios kolboje . Tai iššauks chronalinę plėtrą, chronalinį virimą ir, to pasekmėje, medžiagos esančios kolboje įkaitimą.

Toliau panagrinėkime bet kokį metalinį laidininką. Ant jo paviršiaus yra Fermi sluoksnis – laisvų elektronų srautas. Į vidų jis nepatenka. Todėl chronalinis laukas, kuri sukuria Fermi sluoksnis, supa laidininką, tačiau  jo nėra viduje. Todėl ,chronomų srautas patekęs į laidininko galą ir judantis jame kokiu tai greičiu ,reaguos  kaip į tuščiavidurį vamzdelį.Jame judantys chronomai atsispindės nuo Fermi sluoksnio panašiai kaip atsispindi fotonai judantys stiklo pluošte kabelyje. Žiūr. Iliustraciją.
 

Žinodami šią Fermi  sluoksnio ypatybę, pakanka pajungti prie piramidės viršūnės laidininką ir jo pagalba pastoviai gražinti kylančius chronomų srautus atgal į piramidę.Žiūr. iliustraciją.
                                                                                                                                           
Srovė kabelyje visą laiką augs. Į piramidę bus presuojami vis nauji chronomų srautai. Suprantama,yra pavojus, kad didėjant vandens spaudimui (kuriuo užpildytas piramidės vidus) piramidė sprogs, tačiau šią problemą galima lengvai išspręsti išleidžiant dalį šilumos į išorę , panaudojant tai naudingiems tikslams.

Orgoninė energija turi sekančias, pagrindines savybes:
1)     ji laisva nuo masės, neturi nei inercijos, nei svorio;
2)     ji yra visur, nors skirtingomis koncentracijomis, net vakume;
3)     ji yra gravitacinių ir elektromagnetinių laukų sąveikos aplinka,daugumos fundamentalių gamtos fenomenų substratu;
4)     ji būna pastoviame judėjime ir  atatinkamose sąlygose gali būti stebima.
5)     didelė orgoninės energijos koncentracija pritraukia orgoninę energiją iš mažiau koncentruotos aplinkos ( nors tai ,,prieštarauja“ entropijos dėsniui);
6)     organinė energija sudaro  vienetus, tampančius kūrybinės veiklos centrais. Tai gali būti ląstelės,augalai ir gyvūnai, o taip pat debesys, planetos, žvaigždės, galaktikos.

Reichas  paskaičiavo biologinės energijos ( orgono ) ekonomiką organizme, sudarė sveiko žmogaus organizmo biudžetą įvertinant bioenergetinius mainus su jį supančia aplinka. Mokslininko darbų fenomenaliu rezultatu tapo techninis įrenginys  - dorbasteris. Šio aparato pagalba  Reichas galėjo pilnai valdyti žmogų! Jis galėjo sublimuoti energiją ir žmogus tapdavo begalo laimingas ir dvasingas, būdavo euforijos  ir pakilios nuotaikos stovyje. Galėjo priešingai, užmigdyti, sukelti transinį stovį. Mokslininkas  tvirtino, kad su jo išrastu prietaisu galima išgydyti visą žmoniją, sužadinti joje naujus sugebėjimus ir sukurti naują,švarią ir nesuteršta blogiu visuomenę.Jis sukūrė naują  aparatą – orgoninės energijos akumuliatorių. Tai buvo kažkas panašaus į bateriją ,kuria  buvo galima papildomai pakrauti gyvas būtybes tuomet kai jos praranda savo bioenergiją. Mokslininkas savo prietaiso brėžinius su aiškinamuoju raštu nusiuntė senstančiam   Einšteinui. Didysis fizikas karštai pritarė išradimą, davė  jo gamybos technologijai teigiamą reziume, tačiau perspėjo: „Tai gali tapti naujos kartos ginklu“.Greitai po to Reichas skubiai išvyko į Ameriką.
Praktiniams tikslams reichas sukūrė  paprastus orgoninius akumuliatorius iš besikeičiančių organinės medžiagos ( celiuliozė, medvilnė ) ir metalo ( aliuminio ) sluoksnių.Tyrimai įrodė, kad organinės medžiagos sluoksnis traukia ir kaupia orgoninę energija iš kosmoso, o metalo sluoksnis ją atspindi ir sulaiko. Minėtų abiejų medžiagų derinys sukuria idealias sąlygas orgoninės energijos uždaroje erdvėje rinkimui ir kaupimui. Orgoninio akumuliatoriaus talpa tuo didesnė, kuo daugiau jame besikeičiančių izoliatoriaus ir metalo sluoksnių, o  taip pat kuo didesnis jų tūris. Reichas, švitindamas pacientų kūnus, daugumoje naudojo kamerinio tipo akumuliatorius, kad visą organizmą tolygiai užkrautų gyvybine energija. Kabina, kurioje  žmogus stovėdavo ar sėdėdavo, buvo gaminamos iš sluoksnuotų medžio – metalo „buterbrodų“ plokščių 200 X 100 cm sienoms ir 100X100cm luboms ir stogui. Pabuvę tokioje kameroje 15 - 40 minučių  negaluojantys pajusdavo  didžiulį palengvėjimą , o sveiki užsikraudavo papildoma gyvybine energija kelioms savaitėms.  Tai patvirtino 1989 metais eksperimentą pakartojęs O. Hepfneris.
Keturiasdešimtaisiais  mokslininkas dirbo pogrindyje,kur atlieka visą seriją bandymų, tobulindamas dorbasteri ir kitus įrengimus veikiančius žmogaus biolauką. Jo prietaisai jau gali veikti per atstumą dideles žmonių grupes, programuoti net miestus vieniems ar kitiems konkretiems veiksmams. Jis atlieka neįtikėtinus  eksperimenus su  radioaktyviniais elementais spinduliuodamas jais orgoninį akumuliatorių. Rezultatas buvo stulbinantis – orgono energija pavirsta į mirties energiją. Juodi,šiurpą keliantys debesys pradeda nenusakomai augti, kaip vėžinis auglys. Procesas tampa nekontroliuojamu, niūrūs mirtinos energijos debesys  išsirauna iš orgoninio akumuliatoriaus uždengdami  didelį dangaus plotą.Pats mokslininkas to pasekoje labai smarkiai nukentėjo, gavo didžiulę radiacijos dozę, tačiau ir toliau tęsė darbus.Šio genialaus žmogaus darbus vainikavo patobulintas orgoninis aparatas, valantis erdvę nuo nešvarios bioenergijos. Manau, kad mažai kas žino, kad naudojant šį aparatą akimirksniu buvo galima išvalyti Hirosimą ir Nagasakį, gražinant jiems gyvybiškumą, „dezinfekuoti“ juos dorbasterio pagalba.

Idėja apie esančią kosminę energiją paaiškino daug ką, jei ne viską kas vyksta Žemėje. Reichas sukonstravo ,,kosminę patranką“, dirbančia orgoninės energijos pagrindu.Reichas paskaičiavo , kad jo prietaisų pagalba galima veikti gamtą ir jos reiškinius. Jis sukūrė tai kas dabar žinoma kaip „radiozondas“.      Penkiasdešimtųjų metų viduryje  Reichas sukuria JAV kompleksinę psichotroninę technologiją. Toliau įvykiai vystosi labai veržliai. Mokslininką už komunistinius įsitikinimus sodina į kalėjimą, jo laboratoriją   konfiskuoja. 1957  metais, būdamas kalėjime,Reichas miršta esant neaiškioms aplinkybėms. Genialūs jo išradimai dingsta be komentarų. Juo pasisavina atatinkamos karinės žinybos.

Masinio poveikio psichotroninės technologijos egzistuoja, jos išrastos senai.Šiuo metu orgoninių  generatorių poveikį, kompleksiškai su kitais, galima nustatyti  tik torsioninės – radiostezinės antenos  pagalba. Todėl nepagrįstai pablogėjus sveikatai ar savijautai pasinaudokite profesionalaus radiostezisto paslaugomis – www.radiostezija.lt